Jei skaitote šitą mano rašliavą, vadinasi aš Jums rūpiu ir Jūs manote, kad Jums manęs trūks, kol būsiu išvykusi. IR GERAI! Vadinasi nesu beviltiška ir gimtojoje žemelėje yra mane mylinčių žmogelių. ;)
Atleiskite visi, su kuo nebuvo pakankamai laiko atsisveikinti. Pakako ir vieno žmogaus nuo kurio atsiskirti buvo ypač sunku. Po ašarų kalnų ir pakalnių, sentimentalių žodžių ir prisipažinimų vis tik sugebėjome paleisti vienas kitą. Tokie išbandymai santykiuose gali būti ir teigiami - staiga suvoki, koks reikalingas gali būti tau kitas žmogus.
Lagaminas supakuotas, bilietai atspausdinti, viskas suplanuota, o vis tiek jautiesi nepasiruošęs, sutrikęs ir jauti fizinę, emocinę ir visokią kitokią įtampą...Štai ką reiškia leistis į šitokį nuotykį! Sunku savyje susivokti, kad rytoj tuo pat metu jau būsi kaži kur, su kaži kuo, ko iš tikro nepažįsti. Visi drąsina, liepia nebijoti. Bet lengviau pasakyti, nei padaryti, tiesa? Nors ir pati nesugebu suprasti kaip iš teisų jaučiuosi... Atrodo ir bijau ir nebijau vienu metu, ir liūdžiu ir džiaugiuosi, ir laukiu ir nelaukiu, kas bus toliau...
Noriu padėkoti visiems, kas šitiek daug rūpinosi mano išvykimu, patarė, skatino, padėjo pasiruošti, nuoširdžiai man linkėjo geros kelionės ir mane taip mielai išlydėjo. Ačiū!
P.S. Ačiū Brigitai! Jos dėka aš galėsiu įamžinti šios gyvenimą keičiančios kelionės įspūdžius ir su Jumis visais jais pasidalinti!
xx Eglė
No comments:
Post a Comment