Nauji namai, namučiai?

Ir štai aš čia! Po tiek nemigos naktų ir jaudulio aš Stanbule.

Kelionė buvo sunkoka. Lėktuvas daug mėtėsi daug drebėjo, bet viskas buvo gerai. Stiuardesės dosniai pamaitino keleivius :) Tad atvykau pilnutėliu skrandžiu. Štai kelios foto iš skrydžio.

Pirmieji įspūdžiai buvo fantastiški. Dar lektuve dūsavau žvalgydamasi į miestą iš aukštai. Sėkmė, kad pakliuvau į skrydį vakarop. Vaizdas užburiantis. Nesibaigiantis, neužmiegantis, apimantis du žeminys ir savo teritorijoje talpinantis 17 milijonų žmonių miestas. Fantastiška patirtis jį pamatyti iš tokio aukščio. O atrodė ir pilotas specialiai sukiojo ratus, kad mes pasigrožėtumėme.
Kažkiek pavyko nufilmuoti, tačiau kokybė ne per geriausia...

Išlipus buvo sunku patikėti, jog jau atvykau, bet šiluma pasakė, kad tai jau ne Lietuva. Čia šilta. Termomentras rodo +14 laipsnių, tačiau jasmas toks, kad čia +17. ;)
Taigi, gavau štampą į pasą ir pasiemiau savo lagaminą galvojau, kad Ataturk aerouostas gigantiskas, bet kolkas puikiai jame viską randu. Tačiau išejus pro duris pamačiau krūva žmonių su lapais aprašinėtais vardais... Tuo metu buvau išsigandusi, kad dabar visus reiks skaityt ir savęs ieškot... Bet vaikinas, kuris mane pasitiko tik šūktelėjo: "Egle" ir pajutau palengvėjimą. Jis buvo labai malonus, tampė visur mano 19kg sveriantį lagaminą, naudojo savo kortelę pavėžinti mane viešuoju transportu. Į vietą kur gyvensiu važiavome metro, metrobusu, kitu metrobusu ir autobusu. Atvykome per porą valandų. Per tą laiką buvau nuolat įrėmusi nosį į langą... Tiek daug pamatyti... Be perstojo klausinėjau :) Bet vaikinas buvo labai kantrus ir į visus klausimus atsakinėjo išsamiai, nesistengė jų išvengti. Jis ir pats šioje miesto dalyje nebuvo buvęs, tad daug klausinėjo kitų, kaip kur nueiti :) Visi labai šeimyniški čią. Jei prašai pagalbos, tai labai nori padėti...
Taigi, kai atvykome šeimininkės nebuvo ir atsikračiusi lagamino svorio ir atsidėkojusi lauktuvėmis palydovui su juo atsiveikinau ir pasilikau pas kaimynę, kuri ir atrakino duris. Ji beveik nemokėjo angliškai ir pirmą kartą šitaip sunkiai kalbėjausi su žmogumi ;) Bet laiką pratempėme ir grįžo šeimininkė. Palydėjo mane atgal į butą ir nuplėšė krūva pinigų už porą mėnesių į priekį :D Bet nieko, išgyvensiu...
Butas labai patiko, labai modernus. mano kambarėlis mažytis, bet visko jame yra ir man jis patinka, nes iškart buvo papuoštas mano brangiausiojo nuotraukomis! Bute geriausias dalykas yra vaizdas pro langą.

 Taigi štai kelios foto iš buto ir mano kambario.

Čia kolkas gyvena keli rudens semestro Erasmus studentai iš Vokietijos. Jie labai fainučiai - viskuo dalinasi, labai nori padėti. Prakalbėjome iki nakties. O po to nusikalusi nuėjau miegoti ;)

Esu labai patenkinta, kad neiškilo jokių problemų. Kad viskas sekėsi puikiai ir viskas prasidėjo nuo gerų emocijų, o ne nuo stresinių situacijų. Ir taip jau buvau išvarginta to beribio prieškelioninio jaudulio...
Taigi tiek apie pirmuosius įspūdžius.


xx Egle