Visi manęs vis klausiate kur buvau, ką veikiau. Sunku Jums ką nors ir atsakyti. Viskas ką veikiu yra lakstymas dėl įvairių dokumentų ar kitokių formalumų, todėl ką matau, tai tik prabėgomis. Todėl ir manęs pačios nuotraukose nelabai daug tepamatysite.
Na, bet ir kambariokai vis man sako: "Kam tu čia fotografuoji?? Dabar gi nieko čia gražaus nėra, greit bus pavasaris, medžiai sužaliuos, oras bus gražus, giedras dangus ir nuotraukos bus daug gražesnės...". Tad ką fotografuoju, tai tik dėl Jūsų, mielieji. ;)
Taigi, penktadienį su vienu iš kambariokų buvome pagrindiniame azijinės pusės Stanbulo rajone Kadiköy. Į šį rajoną tubūt važiuosiu milijoną kartų, nes iš čia keliamasi į Europinę Stanbulo pusę.
Šis rajonas nėra super gražus, tiesiog labai perkrautas, nes yra toks, kaip jau minėjau, pereinamasis.
Nuotraukoje matote pagindinę Kadiköy aikštę, ką tik išėjus iš Metro stoties. Labai gaila, kad ilgai užtrukome universitete su reikalais, todėl čia pabūti galėjome neilgai. Kaip matote tik atvažiavus, jau temo...
Čia matote Marmaros jūrą kairėje, o dešinėje šie vandenys jau vadinami Bosforo sąsiauriu. Kitoje pusėje Europa. ;)
Čia jau tik Marmaros jūra.
Kaip matote yra čia moteriškių apsimutūriavusių tomis skaromis, tačiau sakyčiau, kad taip yra tik su kokiu keletu dešimčių procentų moterų. O taip, kad visai konservatyvi apranga būtų nuo galvos iki kojų pamatysi tik keletą. Juokingiausia tai, kad panelės, kurios užsidėjusios skaras dažniausia matosi, kad yra labai turtingos... Per petį persimenurios Chanel tašeles, mūvi Prada batelius ir t. t. Geriausia, kai jų konservatyvumas nėra konservatyvus - mergina su skara, bet su sijonu trumpumo aukščiau kelių. ;) Taip pat mažai jų dengia veidus, dažniausia dengiama tik galva.
Stanbulas - labai multikultūrinis miestas, čia labai daug žmonių, kurie yra turkai, tačiau yra visiškai į juos nepanašūs. Dar tik atvažiavusi stebėjausi, kad tų tamsių žmonių ne tiek jau daug tematau... Visų oda čia gana šviesi. O merginų šviesiais plaukais čia taip pat labai daug.
Tą dieną taip pat buvome ir Kadiköy turguje. Tai beveik tas pats kaip gariūnai, ten kur skudurus pardavinėja :D Tik čia pardavėjai daug įkyresni... Griebia tave už rankų, kalbina, tempia prie savo prekystalio ir pan. Toliau eini nuo skudurų ir prasideda visokios kavinukės, o šalia pardavinėjama žuvis, viskas varva iš tos žuvies... Fuj... Vietom keista vieta atrodė tas turgus.
Šiek tiek išsiliejusi nuotrauka. Čia matote jau tą vietą kur prasideda restoranėliai. Toliau, kur matosi daugiau žmonių, ten parduodamos daržovės ir vaisiai.
Dėl kainų, tai sakyčiau jos tokios pat kaip Lietuvoje, todėl man čia pigiai nelabai ko yra. Bet va vokietis su manimi tai pirko ir batus ir laikrodi ir megztinį... Jis kai verčia į eurus tai ką išleidžia, tai jam viskas čia gana pigu.
Na ir štai šiaip keletas dalykų, kas man keista šiame gigantiškame mieste:
1. Turkai visiškai nesitaiksto su eismo taisyklėmis. Ypač pėstieji... Čia žmonės neina per jokias perėjas, nors jos ir yra. Taip pat jie nežiūri jiems dega raudona ar žalia :D Ir jie per gatvę eina betkurioje vietoje. Tai toks sąmyšis gatvėse, kad ajajai. Eina pėstieji, o mašinos sustojusios pypsina. :D Labai jauokingai atrodo, bet kartu ir pavojingai. Kažkaip su Indija man kažkodėl asocijuojasi.
2. Čia labai daug benamių šunų. Bet čia šunys ne tokie mažiukai laksto kaip Lietuvoje. Vat tokie faini ciucėkai čia neturi šeimininko (nuotraukoje žemiau). Nors imk ir namo veskis. :O Bet čia žmonės juos myli, duoda valgyt ir panašiai. Šitas mažulis tai po universiteto miestelį plavinėja ;) Iš viso universiteto miestelyje nuolatinių gyventojų rodos mačiau iš viso septynis :D. (Nuotraukoje: ženkle galite matyti mano universiteto miestelio planą).
3. Čia žmonės nėra punktualūs ir turi lanksčias pertraukas... Tai reiškia kad pertrauka gali būt faktiškai bet kada :D Bent aš su savo sėkme, tai nuolat pataikau ateit per pertrauką. :D O taip pat čia žmonės visus darbus mėgsta nukelti kitoms dienos. :D Tai beveik kaip ispanai: "Manjana"...
4. Turkai labai draugiški žmonės. Padeda nors nesupranta angliškai, daro viską, kad tau būtų geriau. Aukoja savo laiką ir panašiai - jie labai stengiasi padėti. Aišku, čia nekalbu apie piniginius reikalus. Čia turkai beveik kaip žydai ;) Išpeš iš tavęs viską, ką turi...
5. Viešajame transporte žmonės šnekasi tyliai ir tildo kitus, jei jie triukšmauja :)
Manau, kad sugalvosiu daug daugiau laikui bėgant, tačiau kolkas prisiminiau tik tiek įdomių dalykėlių apie turkus.
Pirmadienį buvau Stanbulo centriniame policijos departamente atiduoti dokumentus dėl Gyvenimo leidimo. Važinėjimas pirmyn atgal užėmė visą dieną. Buvau labai protinga, kad važiavau ne viena ne tik todėl, kad viena nebūčiau radusi kelio, bet ir todėl, kad policijoje niekas nekalba angliškai ir tuos vargšelius Erasmus studentus siuntinėja ten visaip, stumdo po ta departamentą... O aš tai pati nieko nekalbėjau, viską pagelbėjo universiteto būsimas bendramokslis. :)
Taigi, važiuodama į policiją šiek tiek fotografavau, kaikur pati nežinodama ką ;) Tiesiog prabėgomis tai kas nauja, kas gražu. Taigi šiek tiek vaizdelių:
Keltas su kuriuo kėliausi į Europinę pusę.
Kadiköy - Eminönü kelto stotis.
Simit - turkiškas riestainis su sezamo sėklomis. Traškus išorėje, minkštutis viduje. Labai skanūs dalykėliai. Ir labai pigūs. ;)
Štai taip lauke, visiškai atvirai daromi Döner'iai. Aš iš čia jų nedrįsčiau valgyti...
Nelabai matosi, tačiau čia Metro stotis ;) Kaikur Metro stotys būna gražesnės, čia tokia paprastesnė.
Čia tokia kavinukė, kurioje gėrėme turkišką arbatą Çay (Čiaj).
Çay (Čiaj) - man ji tiesiog juodoji arbata gražiame puodelyje ;)
Iš tikro fotografavau net nežinodama ką, tad čia tiesiog Stanbulas prabėgomis:
Ir, kadangi negalėjau tamsoje nufotografuoti vaizdo iš kelto, nes jis vis judėjo nuo vandens siūbavimo, tai tiesiog šiek tiek nufilmavau. (P.S. žiūrėkite video per Youtube ir pasigerinkite vaizdo kokybę).
Taigi, tiek šiandienai.
xx Eglė
No comments:
Post a Comment